Dabartinėje prancūzų literatūroje randama sakinių, kurie prasideda sujungiamuoju arba prijungiamuoju jungtuku, tačiau turi savarankiško sakinio formą. Tokios prijungiamosios konstrukcijos yra labai dažnos dabartinėje prancūzų literatūrinėje kalboje. Šios konstrukcijos, tapusios vienu charakteringiausių moderniosios prancūzų sintaksės bruožų, atėjo į literatūrinę kalbą iš gyvosios ir, be savo komunikatyvinės funkcijos, turi labai turtingas stilistines galimybes.