Nuo 1827 iki 1839 metų Vilniaus universitete prancūzų kalbą dėstė Žanas de Nevas, kuris 1826 m. išleido 3 vadovėlius. Žano de Nevo lingvistinės pažiūros buvo artimos to meto Prancūzijoje vyravusiai lingvistinei krypčiai, žinomai filosofinės gramatikos vardu.