Straipsnyje lyginamas veiksmažodžio eiti vartojimas lietuvių ir rusų kalbose.
1. Gretinamoji semantinės struktūros analizė rodo, kad lietuvių kalbos veiksmažodis eiti daugelyje atvejų lygiai taip pat vartojamas, kaip ir rusų kalbos veiksmažodis идти. Ryškesni semantiniai skirtumai pastebimi tik antrinių reikšmių diferenciacijoje.
2. Rusų kalbos veiksmažodis идти nevartojamas tokiomis lietuvių kalbos veiksmažodžio eiti reikšmėmis: 1) atlikti prievolę, 2) vykdyti pareigą, tarnauti, 3) mokytis, 4) nokti, bręsti, 5) galėti (junginyje su bendratimi), 6) lošti kortomis, 7) būti leidžiamam (apie periodinę spaudą).
3. Lietuvių kalbos veiksmažodis eiti neturi tokių rusų kalbos veiksmažodžio идти reikšmių: 1) tikti, pritikti, 2) kibti (apie žuvi), 3) lyti, snigti, 4) plaukti, skristi, važiuoti kokia nors susisiekimo priemone.
4. Semantinė veiksmažodžių eiti–идти diferenciacija iš dalies paaiškinama ir gramatiniais šių veiksmažodžių skirtumais: lietuvių kalbos veiksmažodis eiti gali būti tranzityvus (pvz., eiti tarnybą) ir sangrąžinis (reikšme ‘sektis’). Rusų kalbos veiksmažodis идти negali būti tranzityvus. Sangrąžinė forma rusų kalbos veiksmažodžiui идти nebūdinga: ją kartais gali turėti tik pagrindinė tiesioginė reikšmė.