Lietuvoje besikeičianti politinė, ekonominė ir socialinė aplinka turėjo įtakos migracijai. Tarybiniu laikotarpiu buvusį teigiamą migracijos saldo pakeitė neigiamas. Darbo jėga - nemobilus gamybos veiksnys, tačiau statistikos duomenys rodo, kad 1990-2000 m. neigiamas Lietuvos migracijos saldo sudarė per 200 tūkst. žmonių. Susidūrėme su “protų nutekėjimo” problema. Todėl yra svarbu išanalizuoti, kokie veiksniai turi įtakos migracijos mastui ir kokią įtaką migracija daro šalies raidai ir darbo rinkai. Teisė studijuoti ir dirbti kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje yra viena iš pamatinių Sąjungos laisvių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šia teise galės pasinaudoti Lietuvos piliečiai, o tai turi įtakos tolesnei migracijai.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti teorinius ir praktinius darbo jėgos migracijos ES ir Lietuvoje aspektus bei pateikti darbo jėgos migracijos bendrą perspektyvą Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
Tyrimų objektas: darbo jėga ir jos mobilumas.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, abstrahavimas, palyginimas, statiškos duomenų kiekybinio apdorojimo metodai.