IX–XI amžių vikingų žygiai buvo paskutinis iki valstybinės epochos Europos civilizacijos sukrėtimas. Senovės skandinavų terminas “i vikingu” reiškė “būti žygyje” už tėvynės ribų. Vikingų judėjimo pagrindu laikomas Vendelio laikotarpiu Skandinavijoje kilusios ekonominės ir socialinės problemos. Vikingų žygių periodizaciją rusų istoriografijoje pateikė G. S. Lebedevas. Anot šio tyrinėtojo, 793–891 metais vyko stichinis vikingų kariaunų susikūrimas. Antrasis etapas – 890–980 metai, kai Skandinavijoje ir Rytų Europoje susikuria valstybiniai junginiai priklausantys kunigaikščio (karaliaus) valdžiai, palaikomai kariaunos. 890–1066 metai – tai vikingų žygių pabaiga (karališkųjų kariaunų pergalė prieš laisvųjų karių vikingų būrius).
Iki šiol manyta, kad Rytų kelias, ėjęs Dnepro ir Volgos upėmis, naudotas nuo IX amžiaus. Šio prekybos kelio stabilizacija įkvepė gyvenimui Senosios Rusios valstybę, įkurtą su skandinavų vikingų pagalba.
Iš tikrųjų kelias Volgos upe tarp Europos Šiaurės ir Pietryčių buvo naudojamas jau vėlyvuoju bronzos amžiaus laikotarpiu. Dnepro kelias 200–300 metais buvo aktyviai naudojamas gotų-gepidų, įsitraukusių į gintaro prekybą. Jų veikIos rezultatas etninė-kultūrinė difuzija, įvykusi tarp Rytų Baltijos salų ir baltų arealo V–VIII amžiuje. Tai matyti iš daugelio baltiškos kilmės moteriškų įkapių Gotlande ir Bornholme, skandinaviški daiktai pažymi prūsų ir kuršių kariaunų moterų kapus. Šį reiškinį skatino rytinio Baltijos pakraščio genčių kultūrinis socialinis bendrumas. Ir atvirkščiai, vakarinėje Šiaurės Europos dalyje skandinavų ir Europos žemyno tautos buvo išskirtos ne tik kultūrinių, bet ir religiniųideologinių skirtybių. Tai vėliau sukėlė vikingų epochos kruvinąją aušrą Anglijoje ir Prancūzijoje.
Rytuose jūros pakraščių gyventojų įsiskverbimas gilyn į žemyną priklausė pirmiausia nuo prekybos poreikių. Kaip anksčiau gotai-gepidai, VIII amžiuje prūsai (vėliau – giminingi jiems Gotlando gyventojai) per Suomių įlanką mėgino išplėsti prekybą gintaru Rytų prekybos keliu. X amžiaus pradžioje rytinėje Baltijos pakrantėje buvo sukurta pirklių ir vikingų judėjimo paramos struktūra – proto-miestai. Santykiškai taikus vikingų judėjimas Rytų Europoje lėmė daugianacionalinės Senosios Rusios valstybės susidarymą. Kaip ir velesnė Lietuvos valstybė, Rusia tapo unikaliu Europos valstybiniu junginiu, sukurtu pagoniškosios civilizacijos vertybių pagrindu.
Didelė šių vertybių sudėtinė dalis buvo dekoratyvinis menas, jungęs Baltijos rytuose daugelį artimų kultūriniu-socialiniu lygiu tautų. Manytume, labiausiai šią dvasinę vienybę atspindi “Vilko danties stilius”, susiformavęs VII amžiuje daugianacionalinėje prūsų kariaunos aplinkoje ir paplitęs iki XI amžiaus didžiulėje teritorijoje tarp Danijos ir Jaroslavlio Pavolgio. Jam būdinga daikto plokštuma, perimetre dengiama trikampiu spaudu. Tai buvo universalus daugelio genčių, kariaunų junginių ir pirklių kolektyvų stilius, atspindintis vikingų judėjimo Rytuose tikrąjį pobūdį. Čia susiklosčiusi etnokultūrinė padėtis lėmė pakankamai taikų vikingų judėjimo pobūdį Rytų Baltijos regione ir slavų bei finougrų arealų viduje.