Abstract
Darbo tikslas. Išsiaiškinti epidurinės nejautros įtaką moterų savijautai per gimdymą ir pirmosiomis dienomis po gimdymo, ištirti, kiek moterų baimės jausmas ir informuotumas lemia jų pasirinkimą dėl skausmo malšinimo gimdymo metu. Įvertinti moterų atsiliepimus apie ligoninę.
Darbo metodika. Atlikta anketinė apklausa moterų, gimdžiusių 2013 12–2014 03 VULSK Akušerijos ir ginekologijos skyriuje. Apklausta 100 gimdyvių: 41 taikyta epidurinė nejautra (I grupė – tiriamoji), o 59 – intraveninis skausmo malšinimas fentaniliu (II grupė – kontrolinė). Atrinktos moterys, gimdžiusios be Cezario pjūvio operacijos, sutikusios dalyvauti tyrime. Surinkti duomenys: apie gimdyvių amžių; gyvenamąją vietą; gimdymų skaičių; baimės jausmo stiprumą prieš gimdymą; moterų apsisprendimą dėl skausmo malšinimo, norą gauti epidurinį skausmo malšinimą; skausmo intensyvumą gimdymo metu; savijautą po gimdymo; nepageidaujamus poveikius; gimdymo skausmo malšinimo informacijos šaltinius; norą keisti analgezijos būdą kito gimdymo metu; atsiliepimai apie gimdymo procesą ir skausmo malšinimą.
Rezultatai. Respondenčių amžius – 17–41 metai (vidurkis 29 ± 4,4). I grupės 37 (90,24 %) gimdyvės gyvena mieste, 4 (9,76 %) kaimo vietovėje, II – 30 (51 %) mieste, 29 (49 %) kaimo vietovėje. Pirmą kartą gimdančių moterų I grupėse buvo 56 %, II – 37,3 %, p = 0,049. Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skausmo intensyvumo vidurkių I ir II grupėse – 6,71 ± 2,61 ir 8,83 ± 1,45 (p = 0,0001); savijautos po gimdymo I grupės moterų vidurkiai: 8,39 ± 1,99 balų, II – 7,05 ± 2,34 (p = 0,0001). Statistiškai reikšmingai skiriasi baimės jausmas prieš gimdymą: I ir II grupių vidurkiai – 6,46 ± 3,87 ir 4,30 ± 3,75 (p = 0,0093). I grupėje 65,88 %, o II grupėje 67,81 % moterų nepasireiškė nepageidaujamų poveikių. 60,8 % I grupės moterų buvo
apsisprendusios rinktis epidurinę nejautrą. Iš II grupės 62,7 % nebuvo apsisprendusios. 90,24 % I grupėje domėjosi skausmo malšinimo būdais, II grupėje – 61,02 % moterų nesidomėjo. Pagrindinis informacijos šaltinis – internetas (51,1 % I grupėje ir 22,04 % II grupėje). 35 (85,36 %) I grupės ir 37 (62,71 %) II grupės moterys kito gimdymo metu nekeistų skausmo malšinimo būdo (p = 0,0005).
Išvados. Taikant epidurinį skausmo malšinimą gimdymo metu statistiškai reikšmingai sumažėja gimdymo skausmas, pagerėja moterų savijauta po gimdymo, palyginti su skausmo malšinimu fentaniliu. Nepageidaujamų poveikių pasireiškimo skirtumas statistiškai nereikšmingas. Epidurinę nejautrą dažniau renkasi gimdymo skausmo labai bijančios, pirmą kartą gimdančios, mieste gyvenančios gimdyvės, jos dažniausiai ir buvo apsisprendusios dėl epidurinio skausmo malšinimo. Dauguma pasirinkusiųjų epidurinę nejautrą apie skausmo malšinimą informacijos ieškojo internete ir analgezijos būdo nekeistų. Moterys, gimdžiusios su epidurine nejautra, yra labiau patenkintos gimdymu ir visu aptarnaujančiu personalu.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Diana Gasiūnaitė,
Jūratė Šipylaitė,
Eglė Kontrimavičiūtė,
Eligijus Poškus,
Impact of anesthesia method on cortisol and interleukin-6 concentration changes during and after laparoscopic colorectal surgery
,
Acta medica Lituanica: Vol. 19 No. 3 (2012)
-
Ieva Daunoravičienė,
Rūta Lenkutienė,
Audrė Musteikytė,
Diana Ramašauskaitė,
Preterm premature rupture of membranes at 32–34 weeks of gestation: duration of membrane rupture period and maternal blood indicators relation with congenital infection
,
Acta medica Lituanica: Vol. 21 No. 4 (2014)
-
Eglė Kontrimavičiūtė,
Vilma Kuzminskaitė,
Jūratė Šipylaitė,
Noninvasive cerebral oximetry during carotid endarterectomy: application and results
,
Acta medica Lituanica: Vol. 22 No. 2 (2015)
-
Vilma Kuzminskaitė,
Agnė Ramaškaitė,
Justina Semenkovaitė,
Eglė Kontrimavičiūtė,
Contemporary Nonpharmacological Strategies to Manage Preoperative Anxiety: Nonsystematic Review
,
Acta medica Lituanica: Vol. 31 No. 2 (2024): Acta medica Lituanica