Abstract
Darbo tikslas. Išsiaiškinti epidurinės nejautros įtaką moterų savijautai per gimdymą ir pirmosiomis dienomis po gimdymo, ištirti, kiek moterų baimės jausmas ir informuotumas lemia jų pasirinkimą dėl skausmo malšinimo gimdymo metu. Įvertinti moterų atsiliepimus apie ligoninę.
Darbo metodika. Atlikta anketinė apklausa moterų, gimdžiusių 2013 12–2014 03 VULSK Akušerijos ir ginekologijos skyriuje. Apklausta 100 gimdyvių: 41 taikyta epidurinė nejautra (I grupė – tiriamoji), o 59 – intraveninis skausmo malšinimas fentaniliu (II grupė – kontrolinė). Atrinktos moterys, gimdžiusios be Cezario pjūvio operacijos, sutikusios dalyvauti tyrime. Surinkti duomenys: apie gimdyvių amžių; gyvenamąją vietą; gimdymų skaičių; baimės jausmo stiprumą prieš gimdymą; moterų apsisprendimą dėl skausmo malšinimo, norą gauti epidurinį skausmo malšinimą; skausmo intensyvumą gimdymo metu; savijautą po gimdymo; nepageidaujamus poveikius; gimdymo skausmo malšinimo informacijos šaltinius; norą keisti analgezijos būdą kito gimdymo metu; atsiliepimai apie gimdymo procesą ir skausmo malšinimą.
Rezultatai. Respondenčių amžius – 17–41 metai (vidurkis 29 ± 4,4). I grupės 37 (90,24 %) gimdyvės gyvena mieste, 4 (9,76 %) kaimo vietovėje, II – 30 (51 %) mieste, 29 (49 %) kaimo vietovėje. Pirmą kartą gimdančių moterų I grupėse buvo 56 %, II – 37,3 %, p = 0,049. Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skausmo intensyvumo vidurkių I ir II grupėse – 6,71 ± 2,61 ir 8,83 ± 1,45 (p = 0,0001); savijautos po gimdymo I grupės moterų vidurkiai: 8,39 ± 1,99 balų, II – 7,05 ± 2,34 (p = 0,0001). Statistiškai reikšmingai skiriasi baimės jausmas prieš gimdymą: I ir II grupių vidurkiai – 6,46 ± 3,87 ir 4,30 ± 3,75 (p = 0,0093). I grupėje 65,88 %, o II grupėje 67,81 % moterų nepasireiškė nepageidaujamų poveikių. 60,8 % I grupės moterų buvo
apsisprendusios rinktis epidurinę nejautrą. Iš II grupės 62,7 % nebuvo apsisprendusios. 90,24 % I grupėje domėjosi skausmo malšinimo būdais, II grupėje – 61,02 % moterų nesidomėjo. Pagrindinis informacijos šaltinis – internetas (51,1 % I grupėje ir 22,04 % II grupėje). 35 (85,36 %) I grupės ir 37 (62,71 %) II grupės moterys kito gimdymo metu nekeistų skausmo malšinimo būdo (p = 0,0005).
Išvados. Taikant epidurinį skausmo malšinimą gimdymo metu statistiškai reikšmingai sumažėja gimdymo skausmas, pagerėja moterų savijauta po gimdymo, palyginti su skausmo malšinimu fentaniliu. Nepageidaujamų poveikių pasireiškimo skirtumas statistiškai nereikšmingas. Epidurinę nejautrą dažniau renkasi gimdymo skausmo labai bijančios, pirmą kartą gimdančios, mieste gyvenančios gimdyvės, jos dažniausiai ir buvo apsisprendusios dėl epidurinio skausmo malšinimo. Dauguma pasirinkusiųjų epidurinę nejautrą apie skausmo malšinimą informacijos ieškojo internete ir analgezijos būdo nekeistų. Moterys, gimdžiusios su epidurine nejautra, yra labiau patenkintos gimdymu ir visu aptarnaujančiu personalu.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Greta Bakavičiūtė,
Sabina Špiliauskaitė,
Audronė Meškauskienė,
Diana Ramašauskaitė,
Laparoscopic repair of the uterine scar defect – successful treatment of secondary infertility: a case report and literature review
,
Acta medica Lituanica: Vol. 23 No. 4 (2016)
-
Šarūnas Judickas,
Dalia Gineitytė,
Greta Kezytė,
Ernestas Gaižauskas,
Mindaugas Šerpytis,
Jūratė Šipylaitė,
Is the Trendelenburg position the only way to better visualize internal jugular veins?
,
Acta medica Lituanica: Vol. 25 No. 3 (2018)
-
Vilma Kuzminskaitė,
Ieva Slauzgalvytė,
Greta Bukelytė,
Greta Bruzytė,
Eglė Kontrimavičiūtė,
Effects of sevoflurane and desflurane on early cognitive changes after thyroid surgery: interim results
,
Acta medica Lituanica: Vol. 26 No. 1 (2019): Acta Medica Lituanica
-
Gražina Stanislava Drąsutienė,
Nijolė Drazdienė,
Audronė Arlauskienė,
Diana Ramašauskaitė,
Jolita Zakarevičienė,
Edita Kazėnaitė,
Vytautas Basys,
Jonas Drąsutis,
Indrė Sakalauskaitė,
Vilija Sniečkuvienė,
Trends in maternal health in Lithuania 1995–2014
,
Acta medica Lituanica: Vol. 23 No. 2 (2016)
-
Greta Sakalauskaitė,
Evaldas Kauzonas,
Greta Bukelytė,
Rūta Janulevičienė,
Eglė Kontrimavičiūtė,
Comparison of preoxygenation efficiency with Intersurgical Economy and Intersurgical QuadraLite anaesthetic face masks
,
Acta medica Lituanica: Vol. 26 No. 1 (2019): Acta Medica Lituanica
-
Dalia Laužikienė,
Saulius Vosylius,
Ieva Šiaudinytė,
Emilis Laužikas,
Diana Ramašauskaitė,
Daiva Bartkevičienė,
Placenta percreta complicated by uterine rupture and thrombotic microangiopathy
,
Acta medica Lituanica: Vol. 25 No. 2 (2018)
-
Jelena Volochovič,
Diana Ramašauskaitė,
Ramunė Šimkevičiūtė,
Clinical aspects and antenatal diagnosis of invasive placenta: a review of ten-years’ experience of a multi-profile hospital in Lithuania
,
Acta medica Lituanica: Vol. 24 No. 3 (2017)
-
Odeta Bobelytė,
Feliksas Jankevičius,
Virginija Paliulytė,
Martynas Manikas,
Diana Ramašauskaitė,
Pregnancy and delivery after augmentation enterocystoplasty: a case report
,
Acta medica Lituanica: Vol. 21 No. 1 (2014)
-
Jelena Volochovič,
Diana Ramašauskaitė,
Ramunė Šimkevičiūtė,
Antenatal diagnostic aspects of placenta percreta and its influence on the perinatal outcome: a clinical case and literature review
,
Acta medica Lituanica: Vol. 23 No. 4 (2016)
-
Virginija PALIULYTĖ,
Diana RAMAŠAUSKAITĖ,
Labour induction in postdate pregnancy: when to start – at week 40 or 41 of gestation?
,
Acta medica Lituanica: Vol. 17 No. 1-2 (2010)