Abstract
Įvadas. Opioidų vartojimo nutraukimo sindromas apibūdinamas kaip subjektyviai labai sunki, tačiau pagal objektyvius simptomus – nedideliu intensyvumu pasireiškianti būklė. Subjektyvi ir objektyvi opioidinės abstinencijos skalės leidžia pakankamai tiksliai įvertinti ženklus ir simptomus, pasireiškiančius nuo opioidinės abstinencijos kenčiantiems asmenims. Siekiant objektyviai kiekybiškai įvertinti abstinencijos išraišką opioidinės detoksikacijos metu, atliktas dvigubas atsitiktinių imčių perspektyvusis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, kuri iš dviejų greitosios opioidinės detoksikacijos metu taikomų naltreksono indukcijos metodikų – pradedant itin maža 50 µg doze ir palaipsniui ją didinant iki bendros 12,5 mg dozės ar skiriant įprastinę vienkartinę 12,5 mg pradinę dozę – sukelia didesnį stresinį atsaką ir turi didesnę įtaką ūminės antagonistais indukuotos opioidinės abstinencijos išraiškai, vertinamai pagal subjektyvios opioidinės abstinencijos skalės (SOWS) ir objektyvios opioidinės abstinencijos skalės (OOWS) rezultatus.
Tiriamieji ir tyrimų metodika. Tyrimo metu naudota stacionarinė greitosios opioidinės detoksikacijos metodika taikant sąmoningą sedaciją; procedūros eigoje skirtas opioidinis antagonistas naltreksonas. Pagrindiniais kiekybiniais abstinencijos žymenimis pasirinktos objektyvi ir subjektyvi opioidinės abstinencijos skalės. Tyrime dalyvavo 60 pacientų (41 vyras ir 19 moterų), kurie atsitiktinės imties būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 30 asmenų – kontrolinę ir tiriamąją.
Rezultatai. Tyrimo metu tiriamosios ir kontrolinės grupių suvartotų medikamentų kiekiai visos greitosios opioidinės detoksikacijos eigoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė, todėl SOWS ir OOWS reikšmių skirtumai tarp grupių nėra nulemti skirtingų medikamentų dozių. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad tiriamosios ir kontrolinės grupių abstinencijos skalių rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė iki naltreksono indukcijos pradžios, t. y. III paros ryto. Pradėjus indukciją tiriamosios grupės pacientams nustatytas statistiškai reikšmingas subjektyvus ir objektyvus opioidinės abstinencijos eigos pagerėjimas – sumažėjo tiek SOWS, tiek OOWS reikšmės, palyginti su atitinkamų rodiklių reikšmėmis prieš indukciją. Kontrolinės grupės pacientams po naltreksono indukcijos stebėti priešingi pokyčiai, būdingi subjektyviam ir objektyviam opioidinės abstinencijos būklės pablogėjimui – abiejų skalių rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai padidėjo. III tyrimo paros vakare, praėjus naltreksono indukcijos sukeltam stresiniam atsakui, abiejų grupių pacientų tiek subjektyvi, tiek ir objektyvi abstinencijos išraiška normalizavosi ir atitiko būklę iki naltreksono indukcijos, tačiau pastebėtas akivaizdus skirtumas tarp grupių – tiek subjektyvi, tiek objektyvi opioidinės abstinencijos išraiška tiriamosios grupės pacientų buvo mažiau išreikšta nei kontrolinės grupės pacientų. IV tyrimo parą, t. y. praėjus parai po naltreksono indukcijos, tiriamosios grupės abiejų skalių reikšmės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės, palyginti su kontrolinės grupės atitinkamomis reikšmėmis. Taigi tiriamosios grupės pacientai IV parą subjektyviai ir objektyviai jautėsi geriau nei kontrolinės grupės pacientai.
Išvados. Greitosios opioidinės detoksikacijos taikymas sąmoningos sedacijos sąlygomis nepriklausomai nuo naltreksono indukcijos metodikos sukelia tik lengvą ar vidutinę abstinenciją, vertinamą subjektyvios ir objektyvios opioidinės abstinencijos skalių reikšmių pokyčiais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad opioidinę detoksikaciją įmanoma atlikti nesukeliant aiškaus subjektyvaus ir objektyvaus pacientų savijautos pablogėjimo. Greitosios opiodinės detoksikacijos sąmoningos sedacijos sąlygomis atlikta naltreksono indukcija, pradedant itin maža 50 µg doze ir palaipsniui ją didinant iki bendros 12,5 mg dozės, sukelia subjektyviai ir objektyviai mažesnę opioidinės abstinencijos išraišką, nei skiriant įprastinę vienkartinę 12,5 mg naltreksono dozę.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles in this journal
-
Nadežda Lachej,
Violeta Jonušienė,
Augustina Mažeikė,
Aušra Sasnauskienė,
Daiva Dabkevičienė,
Julija Šimienė,
Kęstutis Sužiedėlis,
Janina Didžiapetrienė,
Changes in the expression of Notch and Wnt signalling molecules in human endometrial cancer
,
Acta medica Lituanica: Vol. 26 No. 3 (2019): Acta Medica Lituanica
-
Gabija Laubner,
Gabija Gintautaitė,
Robertas Badaras,
Challenges in the diagnostics and management of hydrochlorothiazide-induced severe hyponatremia in a habitual beer drinker
,
Acta medica Lituanica: Vol. 27 No. 1 (2020): Acta medica Lituanica
-
Alma Molytė,
Alina Urnikytė,
Vaidutis Kučinskas,
A comparative analysis of mathematical methods for homogeneity estimation of the Lithuanian population
,
Acta medica Lituanica: Vol. 26 No. 4 (2019): Acta Medica Lituanica
-
Donata Ringaitienė,
Dalia Gineitytė,
Vaidas Vicka,
Tadas Žvirblis,
Jūratė Šipylaitė,
Algimantas Irnius,
Juozas Ivaškevičius,
Preoperative risk factors of malnutrition for cardiac surgery patients
,
Acta medica Lituanica: Vol. 23 No. 2 (2016)
-
Gabija Laubner,
Gabija Mikulevičienė,
A series of cases of rhabdomyolysis after ingestion of Tricholoma equestre
,
Acta medica Lituanica: Vol. 23 No. 3 (2016)
-
Nadežda Lachej,
Daiva Dabkevičienė,
Aušra Sasnauskienė,
Rūta Marija Trimonytė,
Daiva Kanopienė,
Birutė Kazbarienė,
Janina Didžiapetrienė,
NOTCH signalinio kelio ir ginekologinių piktybinių navikų sąsaja
,
Acta medica Lituanica: Vol. 24 No. 1 (2017)
-
Agnė Lozovskytė,
Gabija Laubner Sakalauskienė,
Robertas Badaras,
Accidental Intravenous Administration of Simethicone in a 4-Year-Old Patient: A Case Report
,
Acta medica Lituanica: Vol. 31 No. 1 (2024): Acta medica Lituanica
-
Živilė GUDLEVIČIENĖ,
Alė SMILGEVIČIŪTĖ-IVSHIN,
Aurelija VAITKUVIENĖ,
Agnė ŠEPETIENĖ,
Janina DIDŽIAPETRIENĖ,
Human papillomavirus and other risk factors in Lithuanian cervical carcinoma patients
,
Acta medica Lituanica: Vol. 17 No. 3-4 (2010)
-
Virginijus ŠAPOKA,
Vytautas KASIULEVIČIUS,
Janina DIDŽIAPETRIENĖ,
How should a clinician interpret results of randomized controlled trials?
,
Acta medica Lituanica: Vol. 17 No. 1-2 (2010)
-
Birutė SURINĖNAITĖ,
Gintautas DOMŽA,
Janina DIDŽIAPETRIENĖ,
Gražina PRASMICKIENĖ,
Audronė JAKAITIENĖ,
The status of antioxidative system in pregnant women infected with human papilloma virus
,
Acta medica Lituanica: Vol. 17 No. 3-4 (2010)