Pasaulietinės religijos sąvoka, vartojama socialinėje filosofijoje, taip pat gali būti šiek tiek kitaip pritaikyta ir mokslo analizei, nes tarp mokslininkų galime aptikti nepastebėtų religinių nuostatų, kaip antai pasitikėjimo nuomone ar šventumo pajauta. Tokios nuostatos žadina abejotinos argumentacijos vartojimą kovojant prieš pseudomokslus, skatina kontekstinę demagogiją mokslinėje propagandoje. Pasaulietinės religijos moksle pripažinimas leistų atskirti disciplinas, kuriose religiškumas yra klaidinantis reiškinys (pvz., fizika), nuo tų, kurios yra pagrįstos religiniais įsitikinimais (pvz., astrologija). Religiškumą moksle galima tyrinėti pasitelkiant daugiamates religiškumo skales. Remdamiesi pragmatizmo ideologija, mokslininkai
galėtų išsaugoti savo ištikimybę tikrovės pažinimui, išvengdami nukrypimo į pasaulietinę religiją.
Pagrindiniai žodžiai: įsitikinimai, religiškumo matmenys, civilinė religija, mokslo filosofija, religiškumas moksle.
Unperceived Civil Religion in Science
Enn Kasak
Summary
The concept of civil religion, as used in social philosophy, can also be applied in the study of science in a slightly different way, as we can find unperceived religious attitudes in trusting beliefs and feelings of sanctity among scientists. Such reactions evoke the use of questionable argumentation in the struggle against pseudo-sciences, spawning contextual demagogy in scientific propaganda. Recognising civil religion in science enables us to distinguish disciplines in which religiosity is a misleading phenomenon (e.g. physics) from others that are based on religious convictions (e.g. astrology). Religiosity in science can be analysed via multidimensional scales of religiosity. Using pragmatist ideology, scientists could retain their devotion to cognizing reality without deviating into civil religion.
Keywords: beliefs, dimensions of religiosity, civil religion, philosophy of science, religiosity in science.