Šarūnas Kinduris1,2, Algimantas Budrikis1, Juozas Sakalauskas1, Algimantas Sasnauskas1, Saulius Giedraitis1
1 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,
Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
2 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,
Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas
El paštas: kinsar@gmail.com
Įvadas / tikslas
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pakartotinės operacijos (PO), nepaisant didelių pirminių skaičiaus svyravimų, sudaro nuo 2% iki 6% visų miokardo revaskulizacijos (MR) atvejų. Darbo tikslas – įvertinti ligonių, kuriems atliktos pakartotinės miokardo revaskulizacijos operacijos, kontingento pokyčius.
Ligoniai ir metodai
Atlikta retrospektyvioji duomenų analizė 80 ligonių, kuriems nuo 2001 m. sausio iki 2006 m. gruodžio Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atlikta pakartotinė MR operacija dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis.
Rezultatai
Norėdami įvertinti operuojamo kontingento pokyčius, tiriamuosius ligonius suskirstėmė į keturias grupes: pakartotinė ir pirminė operacijos atliktos 2001–2004 metais – atitinkamai A (53 ligoniai) ir B (1775 ligoniai) grupės; pakartotinė ir pirminė operacijos atliktos 2005–2006 metais – atitinkamai C (27 ligoniai) ir D (1053 ligoniai) grupės. Tyrimo rezultatai parodė, kad pooperacinis A grupės ligonių mirštamumas 7,5% (4 ligoniai), B grupės – 3,2% (57 ligoniai), C grupės – 7,4% ir D grupės – 2,2%. Operacijų rizikai vertinti naudota kardiochirurgijoje priimta EuroSCORE sistema. Analizuojamaisiais laikotarpiais B ir D grupių ligonių tiek rizikos vertinimas balais (atitinkamai 6,3 ± 3,3 ir 6,6 ± 3,2), tiek prognozuojamu mirštamumu (9,0% ir 9,5%) nesiskyrė, o pakartotinių operacijų grupėse analogiški rodikliai sumažėjo (atitinkamai 9,98 ± 4,4 ir 8,3 ± 2,2 bei 23,9% ir 13,0%).
Išvados
Remiantis šio tyrimo rezultatais galima teigti, kad pakartotinė miokardo revaskulizacijos operacija per pastaruosius dvejus metus atliekama jaunesniems ligoniams, laikotarpis tarp operacijų ilgesnis. Tam, kad dažnesnė operacijos indikacija buvo jungčių nepratekamumas nei aterosklerozinio proceso progresavimas natyvinėse arterijose, galėjo turėti įtakos pastaruoju dešimtmečiu gerokai patobulėję konservatyvūs ir intervenciniai gydymo metodai kardiologijoje ir mažas kardiochirurgų atliekamų operacijų skaičius.
Pagrindiniai žodžiai: pakartotinė operacija, miokardo revaskulizacija, jungčių pratekamumas
Changing profile of patients undergoing redo coronary artery bypass operation
Šarūnas Kinduris1,2, Algimantas Budrikis1, Juozas Sakalauskas1, Algimantas Sasnauskas1, Saulius Giedraitis1
1 Hospital of Kaunas University of Medicine, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,
Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania
2 Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research,
Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, Lithuania
E-mail: kinsar@gmail.com
Background / objective
Redo coronary artery bypass surgery (RECABG) operations represent about 2–6% of CABG operations. The aim of the study was to evaluate the profile of patients undergoing redo coronary artery bypass operations.
Patients and methods
Retrospective analysis of 80 patients operated on for RECABG in the Clinic of Cardiothoracic and Vascular Surgery of Kaunas University of Medicine was performed.
Results
To evaluate the profile of the patients, they were divided into four groups: redo and primary operations performed during 2001–2004 – groups A (53 patients) and B (1775) respectively; redo and primary operations performed in 2005–2006 – groups C (27 patients) and D (1053 patients) respectively. There was a 7.5% (4 patients) postoperative mortality in group A and 3.2% (57 patients) in group B. During 2005–2006, postoperative mortality was 7.4% and 2.2% respectively. The EuroSCORE system, well known in cardiac surgery, was used for operative risk assessment. Operative risk and predictive mortality in B and D groups during both evaluation periods was not significantly different (6.3 ± 3.3 and 6.6 ± 3.2 respectively and 9.0% and 9.5% respectively). On the other hand, evaluation of redo operations showed a decrease of these values with time (9.98 ± 4.4 and 8.3 ± 2.2; 23.9% and 13.0%, respectively).
Conclusions
Results of the study have shown that RECABG operations over the last two years have been performed for younger patients. Time interval between operations is longer and is associated with changes in the treatment of ischemic heart disease, but not with changes in the demographical situation in the country. Advanced conservative and invasive methods in cardiology during the last decade could influence the fact that an indication for RECABG became graft obstruction but not the progress of atherosclerosis in native coronary arteries.
Key words: reoperation, coronary artery bypass, graft patency